Wildfit: antroji savaitė

Taigi, antra savaitė į pabaigą. Kaip atrodo mano diena?

Ji prasideda vaisiais ir uogomis, kurių galiu valgyti, kiek noriu. Po gero pusvalandžio ateina eilė žaliam kokteiliui, pavadintam Alkagizer Mild. Manau, kad daugeliui tai būtų naujovė ir kiek skaitau dalyvių atsiliepimų (taip, esame bendruomenė ir FB turime palaikymo grupę, kurioje galime dalintis nuotaikom, užduoti klausimus treneriams), ne visiems jis tinka ir patinka. Man tai nėra nauja, nes anksčiau, beskaitydama daktaro Gundry knygą “Mitybos paradoksai“, panašų kokteilį pora mėnesių gerdavau. Tik prie saliero tuomet taip ir nepripratau. Bet smagu, kad Wildfit neverčia daryti nieko, kas nepatiktų – didžiulis skirtumas nuo įvairių ankstesnių dietų ir programų. Nepatinka salieras – nedėk; žiūrėk, kaip organizmas priima ingredientus – jei ko nepriima, keisk kitais.

Alkagizer Mild šalia daržovių dedami vaisiai, tas skonį šiek tiek sušvelnina ir pagerina. Savo kokteilį plaku iš špinatų, įvairių salotų, avokado, pusės obuolio, uogų, kai turiu ir puodelio vandens. Kartais įmetu banano. Kartais paeksperimentuoju su kale kopūstu – va to tai negaliu daug dėti, nes jaučiuosi kaip karvė atrajodama žolę, labai jau daug skaidulų :). Mačiau, kad yra kale miltelių, gal reiks pereiti prie jų. Salieras vis dar not my favorite. Bet gal pabandysiu. Vėliau 🙂

Atskirai turbūt reikėtų paminėti kiekius – Wildfit pateikiami daržovių kiekiai į Alkagizerį man atrodo nerealūs. Aišku, ir sakoma, kad jį reiktų gerti bene visą dieną. Aš, kadangi mėgstu viską koreguoti pagal save, pasidarau apie 500 ml, kad galėčiau normaliai per pusryčius išgerti ir tikrai nesiruošiu visą dieną gurkšnoti to žalio skysčio. Pažiūrėkim, kas gausis.

Beje, kas labai palengvino užduotį – tiesiog įpilti daugiau vandens, kad kokteilis gautųsi skystesnis. Tad jeigu ir jums sudėtinga gerti tirštą masę, gal padės šis mažas triukas.

Pastebėjau, kad po kokteilio nelabai besinori ką valgyti ir dažnai lengvai sulaukiu pietų. Bet Erikas sakė nekeisti rutinos ir valgyt viską, kaip anksčiau. Ot šmikis – labai sunku prievartauti save valgyt, kai nesinori. Bet, ėj, geras, ar ne – dieta, kuri apverčia viską aukštyn kojom. Vietoj to, kad kažką draustų, neleidžia nevalgyti 🙂 Tikrai pirma tokia mano gyvenime… Smalsu, kas toliau.

Kiti dalykai, tampantys rutina:

  • kvėpavimas 5-5-5: įkvepiu skaičiuodama iki penkių, sulaikau iki penkių, iškvepiu, skaičiuodama iki penkių. Darau vaikščiodama, prisiminus – ir darbe. Būna, kad pamirštu 🙂
  • vanduo: 6 – 8 stiklinės per dieną. Mano skaičiavimu, 1,5 – 2 l… sudėtinga, bet dirbu ties tuo klausimu. Ir vis dar lakstau į tualetą. Tas nervina, bet Erikas žadėjo, kad išsivalius ir susitvarkius organizmui, vizitai dėl vandens retės. Pagyvensim, pamatysim.
  • vidinis dialogas: kokios mintys kyla, užsigeidus kokio nors maisto (dažniausiai tos mintys kyla – aišku – užsimanius ko nors a la ledai, bulvytės, pica, čipsai ir pan. 🙂 Įdomu save stebėti, nelabai į tai kreipdavau dėmesio. A la, “na, tik kelis čipsus“, po to, aišku, dar keli ir dar keli :D; “buvo sunki savaitė, tikrai nusipelniau išgerti to putojančio vyno“, “puikus rezultatas, kaip švenčiam, alaus?“, “užkniso visi, davai desertą“, “savaitgalis – picų?“. Toliau stebiu, kaip jaučiuosi su pirmu kąsniu, antru; kaip jaučiuosi baigusi valgyti ir praėjus valandai po valgymo. Šita dalis man sunki, nes kai jau pradedu valgyti, tai nieko negalvoju, o ypač po valandos pabaigus, jau būnu ir pamiršus :). Na, bet mankštinam tą stebėjimo raumenį, mankštinam. Ką pastebėjau, tai kad tikrai atsiranda nusivylimas savimi, nesusilaikius ir vėl “prisiėdus“, po to seka savęs paplakimas, kokia aš bevalė ir kaip nesugebu susivaldyti; na, o toliau – pažadas, kad jau kitą kartą tai… O kitą kartą būna viskas iš pradžių 😦 Užburtas ratas. Arba reikia labai LABAI daug pastangų, kad save sustabdyčiau. O dienos ir ypač savaitės pabaigoj, deja, užsispyrimo ir atsparumo būna likę ne kažin ką, čia tik ryte sau optimistiškai galiu pažadėti, kad šiandien bus viskas kitaip. Iki vakaro 🙂

Trečioji savaitė – apie rafinuoto arba perdirbto cukraus atsisakymą. Ar žinojot, kad cukrus turi dešimtis paslėptų vardų?? Apie tai – kitame post’e.


Parašykite komentarą